Sakuraco skanumynai iš japonijos < 3

6 dalis : Košmaro pradžia.

Atsirėmęs į sieną sužeistą  bendrakeleivį, Kailas kišenėse ieškojo raktų. Buvo jau po vidurnakčio. Tamsu, nieko nesimatė, tik pilnatis žiūrėjo į juos. Kailas pasijuto apgailėtinai. Kiek kartų jis užmiršdavo raktus. O dabar nors tai žino, vėl jų ieško. Pakėlęs kilimą, paėmė atsarginį raktą. Atrakinęs duris, įnešė vyrą. Pasodinęs ant sofos, jis greit uždarė duris ir jas užrakino pažiūrėdamas į pilnatį. Kažkodėl jam tai nepatiko.

-   Kodėl? Kodėl mane išgelbėjai?- paklausė vyras sėdintis ant sofos. Kailas greit grįžo pas jį.

-   Padėkosi vėliau, dabar reikia tave sutvarstyti. Nenoriu, kad nukraujuotum mano namuose.

-   A, tai sakai „tavo namuose“? – vyro balsas pasikeitė.

-  Taip. Nejudėk. – Greit nubėgęs į virtuvę iš spintelės ištraukė vaistinėlę. – Geriau pasakyk, kodėl jie tave ten uždarė? – paklausė Kailas grįždamas.

- Nemanau, kad turiu tau aiškintis. – piktokai tarė vyras. – Iš kur tu žinojai kur jie mane laikys? – paklausė jis.

- Nemanau, kad turiu tau atsakyti. – šaltai tarė Kailas.

Vyrai tylėjo. Kailas sutvarstė žaizdas. O vyras žiūrėjo į pilnatį.

-          Man reikia patikrinti kaiką, tu pasilik čia. – tarė Kailas. Vyras nieko neatsakė tik linktelėjo galva.  Kailas užlipo į viršų. Lėjos ten nebuvo. Nuėjo į savo kambarį, po to į motinos, bet nieko. Atsirėmęs į sieną, jis giliai atsiduso. Tada nulipo laiptais žemyn ir nužengė link virtuvės. Prie šaldytuvo rado lapelį.

„ Išėjau pas Ebę. Lėja.“. 

Šalia buvo Ebės namų telefonas. Kailas greit surinko .Pyptelėjimas. Ir taip nuolatos. Arba jos miega arba kažkas nutiko. Kailui sustingo širdis. Padėjęs ragelį, nuėjo į svetainę, kurioje ramiai sėdėjo vyras.

-          Regis, turėsi man viską iškloti. – susierzinusiu balsu tarė Kailas.

-          Kodėl turėčiau?- paklausė vyras.

Jų pokalbį pertraukė skambutis. Kailas atsiliepė.

-          Klausau?

-          Ar čia Lėjos brolis? – paklausė moteris.

-          Taip. – atsakė Kailas.

-          Čia Ebės mama. Atsiprašau, kad trugdau. Bet . .  Šis tas nutiko.

-          Kas nutiko? – Kailas sulaikė kvapą.

-          Kažkokie vyrai įsiveržė į mūsų namus. Ir išsivežė Ebę. Manau tas pats nutiko ir Lėjai.

-          Ačiū kad pranešėt. Aš pasistengsiu kuo greičiau jas surasti.

-          Ačiū.

Padėjęs ragelį, Kailas svarstė situaciją.

-          Mano sesuo pagrobta. – tarė jis vyrui.

-          Nejau čia jų darbas? – vyras suakmenėjo.

-          Taip. Jiems juk nepatiko, kad įsikišau. – tarė Kailas.

-          Na, jie jos nekankins. – pasakė vyras.

-          Galbūt. Bet Lėja serga. Ir jeigu jai prasidėjęs priepuolis, bus labai blogai. – atsakė Kailas, pažiūrėdamas pro langą.

„Štai kodėl man nepatinka ši naktis. Pilnatis viską matė.“

-          Na, jeigu mane radai, turėtum nesunkai ir sesę rasti. – pasakė vyras.

-          Aš negaliu taip paprastai ją rasti. Bet privalau. .

-          Kodėl tu tai ja rūpiniesi? – paklausė vyras. – Niekada nesu girdėjęs, kad turėtum sesę. Kailai, kas ta Lėja yra tau iš tiesų?

Kailas sustingo. Jis atsisuko. Mėnuo apšvietė dviejų vyrų siluetus. Tą pačią naktį, kai Lėja buvo pagrobta, tiesa lindo iš maišo.

-          Dabar aš negaliu nieko pasakyti. – ramiai tarė Kailas. –Bet jeigu neturėsiu kito pasirinkimo, nužudysiu tave. – tai pasakęs jis piktomis akimis pažiūrėjo į priešais jį stovintį vyrą.

-          Atleisk, aš to nenoriu. Esi mano geriausias draugas. – vyras atsiprašinėjo.

-          Laikas, tau papasakoti man, dėl ko jie puolė.