иιиαѕтяα

Konbanwa,  Taigi, vakar grįžau atgal į Šiaulius.  Apsidžiaugiau, kad vakar vakare jau galėjau pamatyti Kuroko no basket naują seriją.  <Woho!!!>  Keletas mano padarytų Screenshootų :  Turbūt juokingiausia buvo, kai būrio kapitonas paprašė trenerės, kad trenktų. O ši juokdamasi atsakė kad neturi jėgų. Bet visko pasekoje, visi iki vieno gavo antausį:D  Gera trenerė. Kitas dalykas, mėginau gaminti šiandien :) Ir beveik pavyko.:D Kadangi seniau buvau valgiusi "Tokyo China" kavinėje, tai sumąsčiau kad reiktų atgaminti sriubą. Nežinau, gavosi gal ir normaliai, bet..kažko lyg ir trūktų.  Kaip manote patys?  Aišku pagrindinis ingridientas  krevetės . O po to... dėjau baltojo ridiko,agurko, mėsytės ( vištienos filė), krevetės ir šiek tiek makaronų. (nors nebūtina manau). Ir gavosi toks rezultatas : Atvirai tai galbūt sakysite vaizdas nėra gražus, bet..tikrai nesakau kad buvo blogai. Skani,bet tik kol šilta.   P.S. dėjau ža

Ohayo!  Kadangi nutariau čia parašyti ir savo kaip na dienoraštį (kas nėra keista, tik nelabai tinkama viešinti.). Tačiau, man kaip .. ech.. Kaip čia deramai pasakyti, gamtos ir gyvybės mylėtojai (myliu visus, išskyrus didžiausią plėšrūną - ŽMOGŲ), sumaniau, kad reikėtų man kai ką pranešti visiems. Nors tai kasdieninis dalykas ir dauguma mano kad toks gyvenimas arba kodėl ta kvailė apie tai galvoja ir pan. Esmė tame, kad  mane paliko dar vienas augintinis. ( sakysit koks? )  Paprastas, kiemsargis šuo, vardu Sargis.  Kvailas nėra toks jau juokingas ( kai kas jau juokėsi iš to), tiesiog ..jo paskirtis saugoti tuo metų buvusią  triušių bandą ir .. visus kitus. Taip pat ir mano mirusį senelį. (amžiną atilsį jam.) Todėl spėju dėl to ir tapo jo toks vardas.  Taigi.  2014-02-13 diena yra ypatinga tuo, kad tądien jis (Sargis) manęs ne be sulaukė. Tądien, Sargis iškeliavo į dausas. Arba kaip mokome mažus vaikus į geresnį pasaulį, kuriame nejaus skausmo ar kur jis bus la

Sveiki! Norėjau šiek tiek viską atnaujinti, tad tuo ir užsėmiau. Nepaisant to, kad vis mane limitai ir  kitokie reikalai spaudžia. Žinau kartais per daug galvoju, tačiau nusprendžiau (tikiuosi šį kartą gautinai)  kokio velnio aš rašau tai… ko pati nenoriu, tačiau rašau  kad daugeliui sužavėti. ?! Matyt esu kvailė per visą pilvą. Kodėl? Juk mėgstu žiaurumą . Ne fiziškai ar morališkai (morališkai juk patiriam kiekvieną dieną), bet kaip savo paaugliukės gyvenimo poveikį. Juk gyvename sudėtingame gyvenime ir … Niekas nežino ir net nesivargina pasidomėti kaip mums, mažiems sliekams sekasi gyventi . Todėl vieni esti blogesni, kiti uždaresni, na o aš..  Esu aš. Nenoriu nieko įžeisti ar nuvilti, todėl matyt taikstausi su kitų nuomonėmis ir pasistengiu kad kitas skyrius būtų … geresnis. Nors pripažinkime tiesą, žmogus negali pakeisti savo prigimties . Tai neginčytina tiesa.  Net jeigu ir būna tokių kurie pasikeičia, tai LABAI RETAS. Todėl, nusprendžiau pakoreguoti daug k

4 dalis :   Mirtis ir Gyvybė. Tamsi glūduma. Naktis. Miškas. Nuo lietaus tekši balos. Pyla kaip iš kibiro. Kažkur tolumoje pasigirsta žingsniai. Dangų perskrodžia šviesos banga. Žaibas. Žingsniai vis artyn ir artyn. . Iš už kampo pasirodo mažas berniukas. Visas permirkęs, purvinas. Jis bėga tolyn, neatsigręždamas. Jį pasiekia balsas. Berniukas bėga į kalno viršūnę. Kelias labai slidus, berniukas paslysta ir krenta žemyn. Balsas arčiau, berniukas stojasi. Pakelia galvą į viršų. Lietus plauną veidą. Minutėlę luktelėjęs jis bėga toliau. Slystą, kojos maišosi, tačiau berniukui vis vien. Jis bėga, tarsi ten aukštai, būtų jo tikslas. Šiaip ne taip užlipęs, jis sustoja. Atsisuką į miestelio pusę ir sustingsta. Jo ausis pasiekia riksmai, aimanos, dejonės. Jo akyse matėsi vaizdai, nuo kurių berniukui stojo širdis. Jis susverdėjo ir krito. Berniukas negirdėjo balsų, nejautė lietaus. Jis paniro į tamsą.... ~ Kailas pabudo išpiltas prakaito. „Na ir sapnas.“- pamanė jis. Pakėl