иιиαѕтяα

  Rytmetį nubudau ypač anksti. Matyt nauja vieta, nauji vargai  ar rūpesčiai padarė savo. Šiandien jau antroji diena naujoje vietoje. Tai nebestebino taip stipriai kaip vakar. Atsikėliau iš lovos. Pasiėmiau reikalingus daiktus ir patraukiau į dušą. Kai vanduo plovė senas nuoskaudas galvojau apie vakarykštį popieriaus lapelį. Šito taip greit nesitikėjau. Užsukusi vandenį susisukau į rankšluostį. Nusivaliusi aprasojusį veidrodį žvelgiau į atvaizdą jame. Galiausiai giliai atsidusau ir apsirengiau. Vos spėjau uždaryti vonios duris į mane atsitrenkė juodaplaukis  vaikinas. Daiktai iškrito abiems iš rankų, tad puolėme juos rinkti. - Sveika. – po neilgos pertraukos tarė vaikinas paduodamas man šukas. – Tu čia nauja? - Labas Atsiprašau dęl to, matyt dar neatsibudau. – buvau šiek tiek sumišusi. Pajutau kaip skruostai užkaito. Paraudau. Net nepažvelgiau į vaikiną, o jau raustu. Kas po galais negerai su manimi?! Iš lėto pakėliau akis į vaikiną. -  Tai aš turėčiau atsiprašyti. Užsisvajojau

Sveiki!! Laukėm ar ne, pavasaris atėjo. Kodėl taip sakau? Na, žibučių radau, darželyje pasirodė pirmosios gėlės – pakalnutės ar kaip ten jos vadinasi snieguolės???? Aišku ir kitokie šedevrai, kurių pavadinimų nežinau. Tai galima sakyti 4/6 stadija įveikta. Kelios nuotraukos iš mano ankstyvos kelionės. Pasisekė tuo, kad einant namo pasirodė saulė, taip pritraukdama prie kačiukų mūsų mieląsias darbštuoles – bites ir kitokios šios rūšies kompaniones. Ką dar galiu bepasakyti? Rytas buvo šaltas, tačiau kai ėjau namo saulė kepino. Graži diena, kurią pramiegojau. Fotosesijos pradžia ~7h ryto. Pabaigiau eidama namo ~ 11h ryto. Fotoaparatas išsikrovė tad teko nutraukti viską. Gailiuosi tik vieno  - kad neturėjau kito. Ir kad neturiu žmogaus su kuriuo galėčiau paįvairinti savo nuotraukas. Ne vien tik one style selfinti tik veidą. Na, bet ką padarysi. Vadinkite mane drovia, juk ne visi gali save rodyti visą nors mano pasiteisinimas kitkas – našta slegianti jau nuo neatmenamų la

Ohayo! 2012 metais buvau svečiuose pas Skaistelę, kitaip sakant Skaiste, Šilutėje. Nepamenu, kad per visus tuos metus būčiau rodžiusi kaip vis gi aš pasikoregavau kelias nuotraukas. Todėl su didele nostalgija pasidalinsiu su visais.  Ypač tikiuosi kad šį postą peržiūrės pati Skaistė. Beje, mieloji Skaiste, aš kada galėsiu atsiūsiu tau į el.paštą nuotraukas kurias išsiryškinau ( juose ir tu ir tavo tėvai) aišku, jos šiek tiek pakoreguotos. Bet nepaisant tos nostalgijos, noriu prie to pačio (kad ir vėluotai) pasveikinti Skaistę, baigus mokyklą! Lauksiu žinių, kur įstojai beje, linkiu pačios didžiausios sėkmės tau gyvenime !!! Na o dabar netempiant gumos kelios nuotraukos iš mano vizito pas Skaistę. Hai, Hai* – nuotraukose tik vaizdai, kuriuos galiu rodyti. Negaliu parodyti pačios Skaistės ar jos tėvų,  nes juk čia internetas. Nesinori pridaryti kitiems problemų. (pvz, aš jau ir taip gailiuosi kad ir taip daug informacijos paleidau apie save…)  Galiu tik rodyti save ir tai ką

Pavasaris įsibėgėja atnešdamas tai šiltus, tai šaltus orus. Smagu žinoma, kai saulutė šviečia, šildo, tačiau vis gi, juk tai pavasaris, nereiktų persistengti. Ypač kai už lango siaučia vėjas, o atšąla rytmetį .. Brrr… Štai ir mano velykiniai kiaušiniai. Na, daug neturėjau laiko, tai teko tenkintis lipdukais.  Pastarieji labai gražūs. Velykos praėjo bent jau šeimos tarpe, kadangi nebedirbu. (Yey!) Net Lora valgė kiaušinį. Bent tuo pasidžiaugiau. Aišku, velykos nesibaigė vien kiaušinių dažymu. Pirmą ir tikrai ne paskutinį kartą kepiau vištą. Aišku, kadangi netilpo visa višta, teko supjaustyti dalimis. Atvirai tai iš ties buvo skanu, net dabar noriu dar iškepti. Vištą įtryniau česnaku, pipirais, druska ir palikome pastovėti. Neilgai aišku, bet.. Patikėkit viskas tikrai puikiai įsigėrė ir skonis buvo nuostabus. Aišku kaip matosi ir bulvės ir morkytės atsirado meniu.   Tai štai kaip praėjo tos Velykos Na, o antrą Velykų dieną ėjau į sodą, pas močiutę, kadangi tėtis grįžo namo pas mu