Ursula Poznanski - SAECULUM

Jei nesi tikras, ką rinktis, gyvenimą ar mirtį,
 reikia rinktis gyvenimą.
Man taip atrodo. Kalbos pabaiga; gero apetito.

Ursula Poznanski  - Saeculum

 Grupė jaunuolių susigalvoja žaidimą – penkias dienas praleisti miško glūdumoje, viduramžių sąlygomis – be elektros, telefono, net be degtukų. Toks malonumas nė kiek neviliotų Bastiano, jeigu ne Sandra, patyrusi realybės žaidimų dalyvė, kuriai jis jaučia simpatiją.

Kur visa tai vyks, žaidėjai sužino tik geležinkelio stotyje, o tada sumanytą žygį apniaukia pirmasis šešėlis: nuošalus miškas, kuriame turi vykti žaidimas, laikomas prakeiktu. Iš pradžių į tai niekas nežiūri rimtai, bet pamažu ima dėtis vis keistesni dalykai, ir, rodos, nekalta kelionė į praeitį staiga virsta pavojinga tikrove. Negana to – jaunuoliams net mirtino pavojaus akivaizdoje privalu laikytis keistų žaidimo taisyklių...

Ar tasai miškas iš tiesų prakeiktas?

Labai senai beskaičiau tokią knygą..  Nesu viduramžių gerbėja, tačiau mane pagavo smalsumas kaip čia viskas bus. Ir kas netikėčiausia, skaityti buvo iš ties lengva!  Atrodė supratau kaip, kas, ką,  bet pabaiga mane nustebino.( Dažniausiai juk taip ir būna :D) Pakerėjo aplinka, gal kiek juokingai atrodė tas viduramžių vaidinimas, bet kadangi esu Anime  gerbėja, manau suprantu juos. Kad ir kokį žaidimą žaistumėme, visada yla išlenda iš maišo. Knyga kaip geras trileris, atrodo viskas yra vienaip, bet pabaigoje rezultatas kaip šedevras, na, šiuo atveju gal ne pasaulinis šedevras. Knyga man labiau įsiminė savo netikėtų siužeto posūkiu, kai žaidimai grįžta į realybę kuri yra neskani.