TRUE BLOOD

Vasarėlei įpusėjus, sulaukėme taip ilgai laukto True Blood 7 sezono. Tiesa, paskutiniojo. Žavu ir smagu vėl pamatyti taip per metus pamėgtus herojus kad net graudu jog tai paskutinis sezonas. Nors tai pabaiga, visgi sezonas teikia daug paslapčių ir intrigų, kas žadina vaizduotę ir nežinai ko tikėtis. Nesvarstysiu kaip bus, nes nesu tikra. Aišku norėtųsi vieno ar kito, bet juk čia ne Shojo mangos Anime serialas, ar filmas apie meilę. Taip pradžioje ir buvau pamėgusi Sukę ir Bilą kaip porą, nedrįsčiau teigti, kad viskas ir baigsis ta porele.



Prisiminkime, Eriko vaidmenį. Iš pradžių jis nekėlė daug susižavėjimo, net maniau kad jis nėra vienas iš pagrindinių veikėjų, bet .. Po to kai pakeitė šukuoseną tapo  tikru seksualiu vampyru, tad sorry Bilai, užleisk vietą kitam, daug karštesniam  vampyrui. Nors pirmame sezone, Bilas buvo tas gerietis, o Erikas blogietis. Tačiau dabar bijau suklysti kuriame sezone, Erikas parodė savo žmogišką mielą pusę. Kas pavertė jį tokiu patraukliu ir ne tokiu beširdžiu monstru.




Žinot kodėl sakau kad tai ne eilinis meilės trikampio serialas? Nes  čia meilė ateina, pasirodo ir išeina. Kad ir kaip norėtumei, pagrindinė veikėja Sukė keičia partnerius kaip kojines (reiktu to nepabijoti) , tad klausimas kokia ten meilė. “Meilė apsireiškia” po to skyrybos. Gal tik tai kad tiek Bilas, tiek Erikas ištikus bėdai padeda Sukei.  Tai sakyčiau labiau ištikimybė išliko. Pamoka toms, kurios nori netikėtumo ir ypatingo gyvenimo. Su juo ateina daug skausmo, ašarų ir praradimų. Šis serialas puikiai tą atskleidžia. Juk Sukė norėjo tiesiog nebegirdėti ką žmonės mintyse šneka. Bilas toks ir buvo. Todėl nereikia stebėtis kad pirmą sutiktą vampyrą ji įsimylėjo. Manau visi taip darytų, jeigu tik tas žmogus atrodytų mielas, rūpestingas ir geranoriškų tikslų. Kas verčia kūną eiti pagaugais, nes kartais išvaizda būna apgaulinga. Ypač tokių…

Ne visa mano nuomonė apie šį serialą yra gera. Na gal  tik ne tos “Meilės” vietos, kas daro serialą ne vaikų ir paauglių žiūrimu prieš miegą. Juk seriale labai daug scenų, kur rūkoma, “rodoma meilė” ar kraujo liejimasis laisva valia. Maži vaikai neturėtų jo žiūrėti. Nežinia kaip tai gali paveikti šiuolaikinį jaunimą.  Labai patiko 4 serijoje pabaigoje naudotos dainos žodžiai : (manau jie iš dalies galėtų paguosti ne vieną.)

When you’re sad, and when you’re lonely and you haven’t have a friend,
just rememeber that death is not the end.

 Neskaičiau knygų, tai mielieji nežinau kokia pabaiga rašoma knygose. Tačiau serialo pabaiga –nėra tokia kokios fanės norėtų. Tačiau kaip žmogui, Sukė gavo tokią pabaigą, kuri ją padarė laimingą.  Nespoilinsiu, patys pasižiūrėkite kaip ten kas, na o aš sakau, kad kaip ten bebūtų serialas vertas visų 7 sezonų. Bent aš, asmeniškai nesigailėjau žiūrėjusi ir naktimis rijusi serialą sezoną po sezono. 
Kaip ir daugelis, sakyčiau kad, noriu sutikti vampyrą. Tačiau seriale parodyti visokio plauko vampyrai, tai priverčia susimąstyti, kuo tas vampyras skiriasi nuo žmogaus? Gyvena ilgiau, geria kraują, stipresnis, greitesnis, bijo saulės.
Bet anokie čia skirtumai. Juk vampyras kažkada buvo žmogus, tad nereikia stebėtis, kad jo persona ir  charakteris priklauso nuo to kaip jis gyveno žmogaus gyvenimą. Manau serialas daug ko pamoko, ypač apie tikrąjį ne rožinį gyvenimą. Nors daugelis dalykų suvaidinti, esmė išlieka tokia pati – jeigu nesi vienas, niekas tau nebaisu.
Ta gaida ir baisiu šį nedidelį postą.

I’m gonna do Bad thing to you…forever.