иιиαѕтяα

Speciali dalis : ~ Praėjo  6 metai po Lėjos mirties. Ebė gyvena su Kailu ir mažąją Mėja. ~  Suskambėjo žadintuvas. Tyliai suaimanavau ir nusisukau ant kito šono. Buvo Kalėdų atostogos. Teta Ebė ruošė pusryčius, o tėtis... Tėtis išvažiavo. Girdėjau kaip suurzgė variklis. Ir vėl. Jis dažnai dirba. Aš jo nematau dažnai, net negaliu pasakyti kokios spalvos jo akys. Nors jis mano tėvas. Jis vengia manęs. Apsivertusi ant kito šono žiūrėjau į sieną. Pravažiuojančių mašinų šviesos atsispindėjo mano kambaryje. Gulėjau tarsi amžinybę kol išgirdau beldimą į duris. Įėjo Ebė. -            Laikas keltis, Mėja. – pasakė ji. -            Nenoriu keltis. – atrėžiau jai. -            Kodėl? Ar kas nors nutiko? – paklausė ji. -            Tie...

9 dalis :  Nauja pradžia Nuo to vakaro, praėjo kelios dienos. Kailas ieškojo kito buto mums apsigyventi. Norėjome išvažiuoti, bet aš nenorėjau palikti Ebės. Nutarėme, jog pasiimsime Ebę kartu. Ji sutiko. Nors nenorėjo palikti tėvų, bet nauja aplinka jai būtų į naudą. Po ilgų ieškojimų, Kailas surado jaukų namą, netoli vandenyno. Iškart paėmėme, juk tokia galimybė pasitaiko retai.  Kraustant  daiktus, galvojau kaip toliau  gyvensim. Niekada nemaniau, kad galėčiau gyventi su Kailu, ne kaip sesuo ir brolis. Pasakiau apie Kailą Ebei. Ji viską suprato. Nors jai patiko jis. Važiuojant greitkeliu ir jaučiant kaip vėjas plaikstė plaukus galvojau apie viską. Apie praeitį, dabartį ir ateitį. Žinojau, jog aš netikau šiame naujame gyvenime. Nors ir Kailas ir Ebė pasakytų, jog aš čia tinkamiausia. Keista buvo ta, jog maždaug žinojau kas nutiks. Galima sakyti moteriška intuicija. Atvažiavus į naujus namus, išvydau nepakartojamą namą apsuptą žy...

7 dalis :  Košmaras Atmerkusi akis, Lėja prieš save išvydo Ebę. Jos abi buvo surakintos. Tai bylojo skausmas riešuose ir kojose. Ebė buvo sumušta, matėsi mėlynės. -Ebe,- tyliai pašaukė Lėja. Ebė tik suspurdėjo. Bet neatsakė. Lėjai pasidarė kraupu. Jos buvo nežinia kur. Šaltis kaustė kūną o mėlynės aštrino visus pojūčius. „Tai sapnas. Kai atsibusiu viskas bus kitaip“ Mąstė Lėja.  Tačiau tikrovė žlugdė visas jos viltis. Jos buvo kažkokioje patalpoje, vienos, paliktos nežinia kam. Lėjos akyse kaupėsi ašaros. Staiga, Ebė atmerkė akis. -            Lėja. – tyliai ištarė. -            Ebe, kaip tu? – paklausė Lėja. -            Būna ir geriau. – mergina nusišypsojo liūdna šypsena. Tolumoje pasigirdo žingsniai. Ebės akys išsiplėtė. – Lėja,- tyliai sušnaždėjo. – Tylėk. Lėja nieko neatsakė...

5 dalis : Kailas Tamsi naktis. Danguje nė vienos žvaigždės.  Išlipęs iš mašinos vaikinas patraukė link tamsoje skendinčio pastato. Priėjęs jis pamatė apgriuvusias sienas, surūdijusias duris bei spyna. Kelis kartus spyręs su koja ir išlaužė duris. Vaikinas nusispjovė ir įžengė į gilumą.  Tamsioje naktyje skambėjo riksmai. Jis be vargo paguldė kelis stambesnis už save vyrukus.  Atrišęs virvėmis sukaustytą kūną, persimetė per petį ranką ir išėjo. Einant link mašinos, daug  vyrų juos apsupo. Vaikinas paleido ranką. O naktyje nemirgėjo nė vienos žvaigždės. Grįžus namo, Ebė paguldė Džekį  ant sofos. Pati nusivilko paltą ir numetė ant kėdės. Susiėmusi plaukus ji susirišo juos į kuodelį. Nuėjo į virtuvę.  Įpylė vandens į virdulį ir nuspaudė jau senokai raudonai žybsintį atsakiklio mygtuką. Jai skambino Lėja. Jos balsas  drebėjo. Ji buvo išsigandus...

4 dalis :   Mirtis ir Gyvybė. Tamsi glūduma. Naktis. Miškas. Nuo lietaus tekši balos. Pyla kaip iš kibiro. Kažkur tolumoje pasigirsta žingsniai. Dangų perskrodžia šviesos banga. Žaibas. Žingsniai vis artyn ir artyn. . Iš už kampo pasirodo mažas berniukas. Visas permirkęs, purvinas. Jis bėga tolyn, neatsigręždamas. Jį pasiekia balsas. Berniukas bėga į kalno viršūnę. Kelias labai slidus, berniukas paslysta ir krenta žemyn. Balsas arčiau, berniukas stojasi. Pakelia galvą į viršų. Lietus plauną veidą. Minutėlę luktelėjęs jis bėga toliau. Slystą, kojos maišosi, tačiau berniukui vis vien. Jis bėga, tarsi ten aukštai, būtų jo tikslas. Šiaip ne taip užlipęs, jis sustoja. Atsisuką į miestelio pusę ir sustingsta. Jo ausis pasiekia riksmai, aimanos, dejonės. Jo akyse matėsi vaizdai, nuo kurių berniukui stojo širdis. Jis susverdėjo ir krito. Berniukas negirdėjo balsų, nejautė lietaus. Jis paniro į tamsą.... ~ Kailas pabudo išpiltas prakaito. „Na i...

 3 dalis : Ebė - Mamą, aš einu aplankyti Lėjos. - Gerai, tik ilgai nebūk. - Gerai. Išėjusi į gatvę, Ebė pasigailėjo, kad pamiršo pirštinės. Nors jau buvo pavasario pradžia, buvo labai šalta . „Tai tikrai nebūdinga žiemai“- pagalvojo mintyse Ebė. Tačiau jos mintis nutraukė poros vaikinukų šūksniai. Ji pažvelgė į jų pusę  ir sustojo. Jie kažką jai šaukė, tačiau ji negirdėjo. Pamaniusi, kad tai tik jų išmanytas pokštas, ji patraukė toliau.  Perėjus gatvę, Ebė sustojo. Ji pamatė prie namo dėžėje tupinti ir gailiai cypianti šuniuką. Ji pribėgo prie jo, atsitūpė ir tarė : -Vargšelis. Ir kaip tu čia atsidūrei? Šuniukas tik suglaudė ausytes ir palaižė merginai ranką. Iš šono pasigirdo riksmas. Ebė pamatė link jų artėjantį plikagalvį vyrą su virve rankose. Jis rėkė, tik mergina nesuprato ką. Ji greitai stvėrė šuniuką ir bėgo. . Tik po to kai nubėgo keletą kvartalų, ji sustojo ir atsirėmė į namo sieną. Ji iškėlė šuni...

2 dalis : Balti debesys  -Lėja!!! Lėja!!-Nubusk, tai tik sapnas.- Kailas mane purtė. Atmerkiau akis. Brolis sėdėjo šalia. Jo akyse mačiau nerimą. - Kaip tu? Tyla. Buvau tokioje šoko būsenoje, kai negalėjau net pajudėti. -Lėja, šnekėk su manimi. –Brolis suėmė tvirtai mano pečius ir papurtė. -At..atleisk...-tyliai sušnabždėjau. - Nieko tokio. Kaip tu? - Man baisu. -Ką susapnavai? - Nežinau. Nemoku tai paaiškinti, bet tai buvo žiauru. . .- mano veido pradėjo kristi ašaros. Kailas mane prisiglaudė prie savęs ir apkabino. Tą naktį, jis miegojo su manimi. ~ Ryte mane pažadino saulės spindulys, prasiskverbęs pro užuolaidas. Atsiguliau ant šono. Mačiau Kailą.  Jis gulėjo greta , jaučiau jo alsavimą, širdies plakimą. Nors miegojo, atrodė išvargęs. Tarsi po velniškai sunkios dienos. Nežinau kodėl, tačiau akyse susikaupė ašaros. Žiūrėjau į jį, tokį ramų ir mielą ir verkiau. Nuo mano kūkčiojimo jis pabudo. - Lėja...-tik tiek  teištarė. Ir ži...

1 diena: Pradžia -Lėja, kelkis, nes pavėluosi.- Iš apačios sušuko mama. -Gerai.-atsikėliau.Pasižiūrėjau pro langą. Visur sniego likučiai.  Žiemos pabaiga..Feee... Matosi visi šunų „suvenyrai“. Dangus apsiniaukęs. Diena niūri. Nuėjau į vonią, šaltu vandeniu perliejau veidą. Pakėliau galvą ir žiūrėjau į veidrodį. Veidas buvo išblyškęs, akys raudonos, matėsi kraujagyslės.-Ech...-suaimanavau. Žvilgtelėjau į spintelę, trūko kelių bonkučių. -Mama,man reikia pinigų vaistams. –sušukau rengdamasi. -Užteks 20 eurų? –paklausė mama. -Tikiuosi.-tyliai ištariau.Greit susišukavau ir nulipau žemyn. Mama jau buvo paruošusi pusryčius, o Kailas, mano brolis sėdėjo stalo galė, gurkšnojo kavą, ir skaitė šiandienos laikraštį. -Labas rytas, cukrinuk.- Nepakeldamas akių Kailas man ištarė. -Labas rytas,mokslo guze.-pašaipiai tariau. -Nevadink manęs taip. -O tu manęs cukrinuke. –ir parodžiau jam liežuvį. -Baikite, greičiau Lėja valgyk, nes tuoj atauš. Greitai įsime...