иιиαѕтяα

Speciali dalis : ~ Praėjo  6 metai po Lėjos mirties. Ebė gyvena su Kailu ir mažąją Mėja. ~  Suskambėjo žadintuvas. Tyliai suaimanavau ir nusisukau ant kito šono. Buvo Kalėdų atostogos. Teta Ebė ruošė pusryčius, o tėtis... Tėtis išvažiavo. Girdėjau kaip suurzgė variklis. Ir vėl. Jis dažnai dirba. Aš jo nematau dažnai, net negaliu pasakyti kokios spalvos jo akys. Nors jis mano tėvas. Jis vengia manęs. Apsivertusi ant kito šono žiūrėjau į sieną. Pravažiuojančių mašinų šviesos atsispindėjo mano kambaryje. Gulėjau tarsi amžinybę kol išgirdau beldimą į duris. Įėjo Ebė. -            Laikas keltis, Mėja. – pasakė ji. -            Nenoriu keltis. – atrėžiau jai. -            Kodėl? Ar kas nors nutiko? – paklausė ji. -            Tie...

9 dalis :  Nauja pradžia Nuo to vakaro, praėjo kelios dienos. Kailas ieškojo kito buto mums apsigyventi. Norėjome išvažiuoti, bet aš nenorėjau palikti Ebės. Nutarėme, jog pasiimsime Ebę kartu. Ji sutiko. Nors nenorėjo palikti tėvų, bet nauja aplinka jai būtų į naudą. Po ilgų ieškojimų, Kailas surado jaukų namą, netoli vandenyno. Iškart paėmėme, juk tokia galimybė pasitaiko retai.  Kraustant  daiktus, galvojau kaip toliau  gyvensim. Niekada nemaniau, kad galėčiau gyventi su Kailu, ne kaip sesuo ir brolis. Pasakiau apie Kailą Ebei. Ji viską suprato. Nors jai patiko jis. Važiuojant greitkeliu ir jaučiant kaip vėjas plaikstė plaukus galvojau apie viską. Apie praeitį, dabartį ir ateitį. Žinojau, jog aš netikau šiame naujame gyvenime. Nors ir Kailas ir Ebė pasakytų, jog aš čia tinkamiausia. Keista buvo ta, jog maždaug žinojau kas nutiks. Galima sakyti moteriška intuicija. Atvažiavus į naujus namus, išvydau nepakartojamą namą apsuptą žy...

8 dalis  :  Motinos žūtis. Tiesa Atmerkusi akis, prieš save Lėja išvydo brolį. Ji miegojo jo glėbyje.  Ji prisiminė, kai jie abu buvo maži. Kailas dažnai miegodavo su ja, nes ji bijodavo visko. Net mažiausio voro. Pradėjusi augti bei labiau pažinti pasaulį ir supančius daiktus, jos baimės dingo. Ne visos, bet dauguma.  Ir štai po septynerių metų, jie vėl kartu miegojo.  Lėjai tai patiko. Galbūt dėl to, ji neieškojo vaikino. Brolis jai buvo viskas.  -            Labas rytas – sušnabždėjo Kailas. -            Labas – atsakė nustebusi Lėja. – Seniai nemiegi? – paklausė. -            Užtektinai ilgai. – atsakė šis. -            Aaa. Mat kaip. Mama grįžo? – paklausė keldamasi Lėja. -     ...

7 dalis :  Košmaras Atmerkusi akis, Lėja prieš save išvydo Ebę. Jos abi buvo surakintos. Tai bylojo skausmas riešuose ir kojose. Ebė buvo sumušta, matėsi mėlynės. -Ebe,- tyliai pašaukė Lėja. Ebė tik suspurdėjo. Bet neatsakė. Lėjai pasidarė kraupu. Jos buvo nežinia kur. Šaltis kaustė kūną o mėlynės aštrino visus pojūčius. „Tai sapnas. Kai atsibusiu viskas bus kitaip“ Mąstė Lėja.  Tačiau tikrovė žlugdė visas jos viltis. Jos buvo kažkokioje patalpoje, vienos, paliktos nežinia kam. Lėjos akyse kaupėsi ašaros. Staiga, Ebė atmerkė akis. -            Lėja. – tyliai ištarė. -            Ebe, kaip tu? – paklausė Lėja. -            Būna ir geriau. – mergina nusišypsojo liūdna šypsena. Tolumoje pasigirdo žingsniai. Ebės akys išsiplėtė. – Lėja,- tyliai sušnaždėjo. – Tylėk. Lėja nieko neatsakė...

6 dalis : Košmaro pradžia. Atsirėmęs į sieną sužeistą  bendrakeleivį, Kailas kišenėse ieškojo raktų. Buvo jau po vidurnakčio. Tamsu, nieko nesimatė, tik pilnatis žiūrėjo į juos. Kailas pasijuto apgailėtinai. Kiek kartų jis užmiršdavo raktus. O dabar nors tai žino, vėl jų ieško. Pakėlęs kilimą, paėmė atsarginį raktą. Atrakinęs duris, įnešė vyrą. Pasodinęs ant sofos, jis greit uždarė duris ir jas užrakino pažiūrėdamas į pilnatį. Kažkodėl jam tai nepatiko. -   Kodėl? Kodėl mane išgelbėjai?- paklausė vyras sėdintis ant sofos. Kailas greit grįžo pas jį. -   Padėkosi vėliau, dabar reikia tave sutvarstyti. Nenoriu, kad nukraujuotum mano namuose. -   A, tai sakai „tavo namuose“? – vyro balsas pasikeitė. -  Taip. Nejudėk. – Greit nubėgęs į virtuvę iš spintelės ištraukė vaistinėlę. – Geriau pasakyk, kodėl jie tave ten uždarė? – paklausė Kailas grįždamas. - Nemanau, kad turiu tau aiški...

5 dalis : Kailas Tamsi naktis. Danguje nė vienos žvaigždės.  Išlipęs iš mašinos vaikinas patraukė link tamsoje skendinčio pastato. Priėjęs jis pamatė apgriuvusias sienas, surūdijusias duris bei spyna. Kelis kartus spyręs su koja ir išlaužė duris. Vaikinas nusispjovė ir įžengė į gilumą.  Tamsioje naktyje skambėjo riksmai. Jis be vargo paguldė kelis stambesnis už save vyrukus.  Atrišęs virvėmis sukaustytą kūną, persimetė per petį ranką ir išėjo. Einant link mašinos, daug  vyrų juos apsupo. Vaikinas paleido ranką. O naktyje nemirgėjo nė vienos žvaigždės. Grįžus namo, Ebė paguldė Džekį  ant sofos. Pati nusivilko paltą ir numetė ant kėdės. Susiėmusi plaukus ji susirišo juos į kuodelį. Nuėjo į virtuvę.  Įpylė vandens į virdulį ir nuspaudė jau senokai raudonai žybsintį atsakiklio mygtuką. Jai skambino Lėja. Jos balsas  drebėjo. Ji buvo išsigandus...

4 dalis :   Mirtis ir Gyvybė. Tamsi glūduma. Naktis. Miškas. Nuo lietaus tekši balos. Pyla kaip iš kibiro. Kažkur tolumoje pasigirsta žingsniai. Dangų perskrodžia šviesos banga. Žaibas. Žingsniai vis artyn ir artyn. . Iš už kampo pasirodo mažas berniukas. Visas permirkęs, purvinas. Jis bėga tolyn, neatsigręždamas. Jį pasiekia balsas. Berniukas bėga į kalno viršūnę. Kelias labai slidus, berniukas paslysta ir krenta žemyn. Balsas arčiau, berniukas stojasi. Pakelia galvą į viršų. Lietus plauną veidą. Minutėlę luktelėjęs jis bėga toliau. Slystą, kojos maišosi, tačiau berniukui vis vien. Jis bėga, tarsi ten aukštai, būtų jo tikslas. Šiaip ne taip užlipęs, jis sustoja. Atsisuką į miestelio pusę ir sustingsta. Jo ausis pasiekia riksmai, aimanos, dejonės. Jo akyse matėsi vaizdai, nuo kurių berniukui stojo širdis. Jis susverdėjo ir krito. Berniukas negirdėjo balsų, nejautė lietaus. Jis paniro į tamsą.... ~ Kailas pabudo išpiltas prakaito. „Na i...